viduje

2 vidujè praep. su gen. DŽ¹, vidùj DŽ, NdŽ, viduĩ OG445, KŽ, Srj, Švnč, Sug 1. žymi buvimo vietą ertmės ar daikto centre ar maždaug centre, vidury: Padas viduĩ pečiaus seniau molinis, o naujai – ceglių Smal. Viduĩ pirkios reikia paguldyt, kai numirs, ale ne kampe Klt. Kuokinėn eina, ė andaroką vis viduĩ kamaros palieka Švnč. Viduĩ atšlaimo buvo šulnys Mlk. Viduĩ kiemo daejo – guli tokis didelis akmuo Grv. Saulė viduĩ pirkios buvo Aps. Vidùj pušynėlių jauti sau gražiai kvapą dirvų ir pievelių A.Baran. Viduj ūlyčios jo ir iš abiejų šalių upės medis gyvenimo, atnešąs vaisių dvylika VoL284. Viduj Dunajeliaus ilsėsiav, ant akminelių viduj Dunajeliaus D88. Viduĩ sodo upė teka (d.) Ktk. Balta gromatėlė margai išrašyta, viduj gromatėlės aukselio žiedelis LLDIII147(Zp). Rado ir atrado seselę viduĩ Dunojaus sėdinčią, su lydekėlėms kalbančią (d.) Lbv. Papartis žydi viduj girelės, našlaičiai verkia be motinėlės LTR(Ut). Plonai verpta, tankiai austa, viduĩ marių plausta, saulės take klojėta, aukso krėsle kočėta, giliai kraičiuos padėta (d.) Prng. Viduj laivelio aukso krėslelis, tana krėslelin jaunas bernelis KrvD280. Ir sugavo patį velną, jo galvą koja primynė, viduj peklos jį sutrynė Jėzus Christus Mž282. Bernai ir tarnai ugnį iš anglių sau padarė viduj palociaus VlnE194. Ir sukūrė ugnį viduje dvaro, nes šalta buvo SE253. Gegeono sruoga vilnos… viduj žemės sausos sumirko DP505. Kada izraelitams buvo eiti… viduje anų (Raudonųjų) marių,… Kristus jiemus kelį pataisė BPI202. O kad buvo vakaras, eldija buvo viduj marių Ch¹Mr6,47. Ir išgelbėjo mus iš degančio pečiaus bei mus viduj ugnies išlaikė BBDan 3,88. ^ Viduĩ marių ugnelė kūrenas (virdulys) Dkšt. Viduĩ dvaro žarna karo (svirtis) Dv. Viduj prūdo kraštas bliūdo (mėnulis) LTR. 2. žymi buvimą vidinėje dalyje, pusėje, gilumoje: Votis viduĩ akies kėlės Dglš. Jonošius buvo tris dienas ir tris naktis pilve bangžuvės, taip ir žmogaus sūnus bus tris dienas ir tris naktis viduje žemės NTMt12,40. Dvasią tikrą viduj manęs atgaivink PK63. [Dievas] yra viduj visų daiktų: yra viduj saulės, mėnesio, žvaizdžių brš. 3. OsG166, Srj, Tvr žymi laiko tarpo vidurį: Viduĩ nakties kur vaikščiosi! Jd. Viduĩ vasaros ežerelis šąla, nėr kur sesulei drobelė balintie (d.) Ad. Papartis žydi viduĩ naktelės, sirata verkia be motinelės (d.) Klt. Oi ir atlėkė raibos gegutės viduj tamsios naktelės LB91. Dieve,… neatimk manęs iš šio svieto viduj dienų mano Mž475. Viduj nakties [Jėzų] kaip razbainyką kokį buvo sugaudinę, surišdinę BPII 25. O viduj nakties stojos šauksmas Ev. 4. I tarp (žymi buvimą tam tikroje aplinkoje, bendruomenėje): O švenčiausioji Merga, kokyg tenai anuo metu širdis tavo buvo, regint nekaltą avinėlį vidùj vilkų DP174. Negėdėjos V. Jėzus, sėdėdamas viduje daktarų, klausyt jų ir klaust juos DP66. Rado jį (Jėzų) bažnyčioj sėdintį viduj mokytų MP57. Ėjo giedotojai… viduj mergų, būbnu mušančiųjų Mž291. Bekalbant jiemus apie tatai, stovėjo Jėzus viduj jų ir bylojo jumpi: pakajus jumus VlnE61. Betaig tatai nusidavė dėlei grieko pranašų jų ir dėlei nusidėjimo jų plebonų (paraštėje kunigų) viduje teisiųjų kraujį praliejančių BBRd 4,13. Kristus nū, jiemus krūvoj esant, ateit jumpi, viduj jų pulko stov, ir akimis jų gyvas pasirodo BPII36. Įvedęs Dievas sūnus Izraelio žemėn pažadėton, ne visus jų neprietelius išnaikė, bet paliko viduj jų… kitus, idant nenujunktų ir neažumirštų kariaut SPII7. Ir ėmęs kūdikį, pastatė jį viduje jų, ir apkabino jį Ch¹Mr9,36. 5. žymi buvimą žmogaus dvasios pasaulyje: Dvasią tikrą viduj manęs atgaivink PK63.

◊ vidùj naktiẽs be jokios abejonės, bet kada: Viduĩ naktiẽs parduosiu ir vis tiek netrotysiu Trgn.